Matematikos baimė: kaip padėti vaikui, kuris bijo matematikos

Kas yra matematikos baimė

Matematikos baimė, dar vadinama matematikos nerimu, – tai įtampa, apimanti susidūrus su skaičiais, uždaviniais ar kontroliniu. Ji pasitaiko ir gabiems vaikams: nerimas atima dalį dėmesio, kuris turėtų tekti uždaviniui, todėl vaikas suklysta ten, kur ramiai būtų išsprendęs.

Taip susidaro užburtas ratas: baimė trukdo spręsti, prastas rezultatas patvirtina baimę, o ši dar labiau sustiprėja. Vaikas ima vengti matematikos, mažiau praktikuojasi – ir iš tiesų pradeda atsilikti.

Kaip ją atpažinti

• Kūno ženklai prieš kontrolinį ar pamoką: skauda pilvą ar galvą, sunku užmigti, nesinori eiti į mokyklą tą dieną, kai yra matematika.
• Vengimas: namų darbai atidedami iki paskutinės minutės, „pamirštamas“ sąsiuvinis, bet kokia kita veikla atrodo svarbesnė.
• Frazės „aš kvailas“, „man niekada neišeis“, „aš ne matematikos žmogus“.
• Sutrikimas per kontrolinį: namuose uždaviniai sekasi, o kontroliniame – tuščia galva.
• Ašaros ar pyktis prie paprasto uždavinio, vos kas nors nepavyksta iš karto.

Kiekvienas vaikas kartais jaudinasi prieš kontrolinį – tai normalu ir net padeda susikaupti. Sunerimti verta, kai šie ženklai kartojasi nuolat ir trukdo vaikui mokytis.

Iš kur ji atsiranda

• Viena ar kelios nesėkmės. Nesuprasta tema, prastas pažymys, nejauki akimirka prie lentos. Vėliau šis jausmas persikelia į visą dalyką.
• Spragos. Kai trūksta pagrindų, kiekvienas naujas uždavinys iš tiesų per sunkus, todėl baimė turi realų pagrindą.
• Skubėjimas. Užduotys su laiku, greičio varžybos, lyginimas su greitesniais klasės draugais daliai vaikų kelia didelę įtampą.
• Suaugusiųjų žodžiai. Frazės „aš irgi niekada nemokėjau matematikos“ ar „matematika – ne visiems“ vaikui gali skambėti kaip leidimas pasiduoti.
• Pažymių svarba namuose. Kai kiekvienas pažymys aptarinėjamas su nerimu, vaikas ima bijoti ne matematikos, o jūsų reakcijos.

Ką sakyti ir ko nesakyti

Žodžiai svarbūs labiau, nei atrodo. Keli pakeitimai, kurie padeda:

• Vietoj „Aš irgi niekada nemokėjau matematikos“ – „Man irgi buvo sunku, bet su praktika sekėsi vis geriau.“
• Vietoj „Juk tai labai paprasta“ – „Šitas tikrai nelengvas, pažiūrėkime kartu.“ Kai vaikui sakoma, kad paprasta, o jam neišeina, jis jaučiasi dar blogiau.
• Vietoj „Vėl neteisingai“ – „Parodyk, kaip galvojai. Kur, tavo manymu, pasiklydome?“
• Vietoj „Tu gabus, tau turi sektis“ – „Matau, kiek pasistengei.“ Pagyrimas už pastangas moko nebijoti sunkumų, o pagyrimas už gabumus – bijoti, kad nesėkmė juos paneigs.
• Kai vaikas sako „nemoku“, pasiūlykite pridėti vieną žodį: „dar nemoku“.

Kaip kalbėti apie pažymius

Pažymys – tik informacija apie vieną darbą, bet vaikui jis dažnai atrodo kaip įvertinimas jam pačiam. Štai kas padeda:

• Pirmiausia klauskite apie darbą, ne apie pažymį. „Kuris uždavinys buvo sunkiausias?“ pokalbį atveria, o „kodėl tik šešetas?“ – uždaro.
• Lyginkite vaiką su juo pačiu, ne su kitais. „Praeitą kartą šitos temos nemokėjai, o dabar išsprendei pusę“ – tikra pažanga, net jei pažymys dar vidutinis.
• Atskirkite pažymį nuo bausmės. Jei už prastą pažymį baudžiama, vaikas išmoksta bijoti ir slėpti, o ne taisyti klaidas.
• Garsiai pastebėkite pastangas. Vaikas, kuris girdi, kad jo darbas matomas, drąsiau imasi ir sunkesnių uždavinių.

Ką daryti namuose

1. Pradėkite nuo to, kas pavyksta. Keli lengvi uždaviniai prieš sunkesnius grąžina pasitikėjimą. Tikslas – kad vaikas vėl patirtų jausmą „išsprendžiau pats“.
2. Trumpai ir reguliariai. 10–15 minučių kasdien mažina įtampą labiau nei ilgas sėdėjimas prieš kontrolinį.
3. Klaida – informacija, ne nesėkmė. Kartu ieškokite, kur tiksliai suklysta. Dažnai paaiškėja, kad klaida viena ir smulki, o ne „viskas neteisingai“.
4. Be laiko spaudimo. Kol vaikas bijo, laikmatis ir lenktynės tik didina įtampą. Pirmiausia – teisingai, greitis ateis vėliau.
5. Matematika kasdienybėje. Kainos parduotuvėje, kiekiai recepte, kelionės trukmė. Kai skaičiai atsiranda ne sąsiuvinyje, jie mažiau gąsdina.
6. Pasiruošimas iš anksto. Didelė kontrolinio baimės dalis – nežinomybė, o aiškus kartojimo planas ją mažina. Kaip jį susidaryti, rašome straipsnyje Kaip pasiruošti matematikos kontroliniam.

Jei namų darbai jau virto kasvakariniu ginču, perskaitykite straipsnį Kaip padėti vaikui su matematikos namų darbais – jame daugiau apie tai, kaip padėti ir neišspręsti už vaiką.

Baimė ir spragos dažnai eina kartu

Kartais baimė – ne priežastis, o pasekmė. Jei vaikas nesuprato trupmenų ar neišmoko daugybos lentelės, kiekviena nauja tema jam iš tiesų per sunki, ir baimė turi pagrindą. Tokiu atveju vien padrąsinimo neužtenka: reikia rasti ir užtaisyti spragą. Kaip tai padaryti, rašome straipsnyje Vaikui nesiseka matematika: ką daryti?.

Dažnai tai lengviau padaryti ne su tėvais, o su kitu suaugusiuoju: vaikas mažiau bijo suklysti prie žmogaus, kuris jo nevertina namuose. Individualioje pamokoje nėra klasės draugų ir skubėjimo, todėl galima klausti tiek, kiek reikia. Mokli pamokos vyksta internetu, individualiai ir su tuo pačiu mokytoju, o po kiekvienos pamokos vaikas gauna grįžtamąjį ryšį „Kas sekėsi gerai / Ką tobulinti“ – ne tik ką taisyti, bet ir kas jau pavyko. Daugiau – puslapyje korepetitoriai internetu.

Kada kreiptis į specialistus

Jei nerimas labai stiprus – vaikas atsisako eiti į mokyklą, dažnai skundžiasi negalavimais, o baimė apima ne tik matematiką, – pasikalbėkite su klasės auklėtoju ir mokyklos psichologu. Jie padės įvertinti, ar tai tik matematikos baimė, ar platesnis nerimas, kuriam reikia kitokios pagalbos.

Jei vaikui ilgą laiką itin sunku net su labai paprastais skaičiavimais, nors kitų dalykų jis mokosi gerai, pasitarkite su mokyklos specialiuoju pedagogu: kartais tai būna specifinis mokymosi sutrikimas, ir tada padeda kitokia pagalba.