Matematikos VBE planas dvyliktokui: nuo rudens iki egzamino

Kas laukia 12 klasėje

Matematikos VBE laikomas dviem dalimis. 2025–2026 m. m. duomenimis I dalis (elektroninė, 120 minučių, 40 taškų) laikoma 11 klasėje, o II dalis – 12 klasėje. Abiejų dalių taškai sudedami, todėl daugiausia galima surinkti 100 taškų. Plačiau apie taškus ir balą rašome straipsnyje Kiek taškų reikia išlaikyti matematikos VBE.

• II dalis rašoma popieriuje ir trunka 240 minučių. Ją sudaro 10 trumpojo atsakymo užduočių po 1 tašką ir 7–10 užduočių, kuriose reikia pateikti visą sprendimą, – jos verčia 50 iš 60 taškų.
• Vertinamas ne tik atsakymas, bet ir sprendimo eiga, todėl sprendimą reikia išmokti užrašyti aiškiai ir nuosekliai.
• II daliai reikia visų 11–12 klasių temų, ne tik tų, kurios mokomos 12 klasėje.

Ruduo: išsiaiškinkite, ko trūksta

Pirmas etapas – ne spręsti viską iš eilės, o sužinoti, kur esate. Tam puikiai tinka ankstesnių metų NŠA užduotys: išspręskite vieną II dalies variantą be skubos ir pažymėkite, kurios užduotys sekėsi, kurios strigo, o kurių net nežinojote, kaip pradėti.

1. Susidarykite temų sąrašą pagal savo kursą ir kiekvieną pažymėkite: tvirta, svyruoja, nemoku.
2. Pasižiūrėkite 11 klasės rezultatus: I dalies ir kontrolinių klaidos rodo, kurios temos dar neįtvirtintos.
3. Nusistatykite tikslą. Jei matematika reikalinga atestatui, pirmas tikslas – patikimai peržengti išlaikymo ribą su atsarga. Jei balas svarbus stojant, pasitikrinkite pasirinktų studijų programų reikalavimus.
4. Pradėkite nuo pagrindų. Jei svyruoja lygtys, funkcijos, procentai ar geometrija, tai pirmos temos, prie kurių verta grįžti: ant jų stovi visa gimnazijos programa.

Egzamino užduotys sudaromos pagal pasiekimų lygius: apie 35 % taškų tenka slenkstinio, 15 % – patenkinamo, 35 % – pagrindinio ir 15 % – aukštesniojo lygio užduotims. Pusė taškų tenka slenkstinio ir patenkinamo lygio užduotims, todėl klaidos bazinėse temose kainuoja brangiausiai.

Žiema: sistemingas temų kartojimas

Kai spragos aiškios, žiemos mėnesiams tinka ramus, sistemingas darbas: viena tema ar temų grupė per savaitę ar dvi, o ne viskas iš karto.

• Kiekvienai temai – trys žingsniai: pakartokite teoriją ir formules, išspręskite kelis pagrindinius uždavinius, tada egzamino tipo uždavinius iš ankstesnių metų.
• Pirmiausia tai, kas duoda daugiausia taškų, ir tai, kas svyruoja. Sudėtingiausios aukštesniojo lygio užduotys – tiems, kas taikosi į aukščiausius balus.
• Grįžkite prie senų temų. Kas kelias savaites išspręskite kelis uždavinius iš jau pakartotų temų, kad jos nepasimirštų.
• Treniruokite sprendimo užrašymą. Kiekvieną ilgesnį uždavinį užrašykite taip, lyg jį skaitytų vertintojas: nuosekliai, su visais žingsniais.

Pavyzdžiui, savaitė su viena tema gali atrodyti taip:

1. Pirma diena: teorija, formulės ir keli išspręsti pavyzdžiai – kol aišku, kodėl sprendžiama būtent taip.
2. Antra diena: pagrindiniai tos temos uždaviniai savarankiškai, klaidos – į klaidų sąrašą.
3. Trečia diena: egzamino tipo uždaviniai iš ankstesnių metų variantų ir keli uždaviniai iš anksčiau pakartotų temų.

Jei mokotės A kursu, nepamirškite temų, kurių B kurse nėra: 11 klasės nykstamosios geometrinės progresijos, funkcijų ribų, vektorių, lygčių ir nelygybių su moduliais, o 12 klasėje – trigonometrinių nelygybių, įvairių funkcijų išvestinių (išskyrus laipsnines funkcijas), pirmykščių funkcijų ir integralų, atsitiktinių dydžių.

Pavasaris: ankstesnių metų egzaminai su laiku

Kai temos pakartotos, laikas pereiti prie visų variantų. NŠA svetainėje skelbiamos ankstesnių metų egzaminų užduotys ir aprašai, o sprendžiant jas realiomis sąlygomis treniruojama tai, ko vien temų kartojimas neišmoko: ištvermė, laiko paskirstymas ir ramybė.

• Spręskite visą II dalies variantą per 240 minučių, be telefono ir pertraukų, kaip egzamine.
• Po kiekvieno varianto – klaidų analizė, ne tik taškų suskaičiavimas. Svarbiausia suprasti, kodėl klystate.
• Pasitreniruokite laiko strategiją: pirmiausia užduotys, kurias tikrai mokate, sunkiausios – pabaigai.
• Neapleiskite trumpojo atsakymo užduočių. Jos verčia po 1 tašką, bet vienoje vietoje surenkamos greitai – čia svarbiausia tikslumas ir atsakymo pasitikrinimas.
• Bandomieji egzaminai, jei jie organizuojami, – proga pasitikrinti realiomis sąlygomis ir susidaryti likusių savaičių temų sąrašą.

Klaidų sąrašas – svarbiausias įrankis

Visus metus pildykite vieną sąsiuvinį ar dokumentą, kuriame kiekvienai klaidai užrašoma: kokia tai užduotis, kas buvo neteisingai ir kodėl. Klaidos dažniausiai būna kelių rūšių:

• Nežinojau, kaip spręsti – tema, kurią reikia pakartoti.
• Žinojau, bet suklydau skaičiuodamas – neatidumo klaida; padeda atsakymo pasitikrinimas.
• Neteisingai perskaičiau sąlygą – verta lėčiau skaityti ir pasibraukti, ko klausiama.
• Pritrūko laiko – reikia keisti užduočių eiliškumą.
• Netikslus sprendimo užrašas – II dalyje dėl to prarandami taškai net esant teisingam atsakymui.

Prieš kiekvieną bandomąjį egzaminą perskaitykite savo klaidų sąrašą. Mokiniui, kuris šiuo metu surenka mažiau nei pusę taškų, rezultatą paprastai greičiau pakelia pagrindinių temų įtvirtinimas ir neatidumo klaidų mažinimas nei sudėtingiausių užduočių vaikymasis. Daugiau apie klaidų sąrašą rašome straipsnyje Kaip pasiruošti matematikos kontroliniam.

Paskutinės savaitės ir kiek laiko skirti

Paskutinėmis savaitėmis naujų temų verčiau nebepradėti. Kartokite klaidų sąrašą, dar kartą išspręskite uždavinius, kurie anksčiau strigo, ir vieną kitą variantą su laiku. Paskutinę dieną prieš egzaminą geriau pailsėti nei spręsti iki vėlumos.

Kiek laiko skirti per savaitę, priklauso nuo tikslo ir nuo to, kiek spragų. Realus planas – kelios valandos per savaitę, paskirstytos per kelias dienas, o ne vienas ilgas prisėdimas savaitgalį. Reguliarumas nuo rudens duoda daugiau nei intensyvus kalimas pavasarį, o pavasarį, kai prasideda viso varianto treniruotės, laiko natūraliai prireiks daugiau.

Ką gali padaryti tėvai

• Padėkite susidaryti planą, bet palikite jį vykdyti pačiam dvyliktokui. Tai jo egzaminas.
• Klauskite apie planą, ne apie pažymius: „kokią temą kartoji šią savaitę?“ vietoj „kiek surinkai?“.
• Saugokite ramybę ir poilsį. Miegas, maistas ir laikas be ekranų prieš egzaminą svarbūs ne mažiau nei dar vienas variantas.
• Nelyginkite su kitais. Tikslai skirtingi, o pažanga matuojama lyginant su savo paties rezultatais.
• Laiku pasiūlykite pagalbą, jei matote, kad bandomųjų rezultatai stovi vietoje.

Kada padeda korepetitorius

Korepetitorius labiausiai praverčia ne paskutinį mėnesį, o rudenį ar žiemą: kai bandomasis variantas parodė didelį atotrūkį nuo tikslo, kai mokinys nebežino, nuo ko pradėti, arba kai savarankiškai sunku išlaikyti ritmą. Mokytojas padeda sudėlioti temas pagal likusį laiką ir moko užrašyti sprendimą taip, kad vertintojas galėtų skirti visus taškus.

Mokli VBE matematikos korepetitoriai veda individualias pamokas internetu su tuo pačiu mokytoju. Kiekvienas mokytojas išsprendžia VBE lygio testą ir veda bandomąją pamoką – atrenkamas mažiau nei vienas iš penkių kandidatų. Po pamokų mokinys gauna namų darbus, kuriuos mokytojas patikrina, ir grįžtamąjį ryšį „Kas sekėsi gerai / Ką tobulinti“, o prieš egzaminą šalia savaitinio plano galima užsisakyti papildomų pamokų. Pradėti galima nuo bandomosios pamokos už 5 €. Kaip atrodo pasiruošimas 12 klasėje, rasite puslapyje matematikos korepetitorius 12 klasei.