Kaip pasitaisyti matematikos pažymį iki pusmečio pabaigos
Rudenį dienyne atsirado keli prasti matematikos pažymiai, o pusmečio ar trimestro pabaiga artėja. Gera žinia – per kelias savaites galima pasiekti nemažai, jei dirbama ne „viską iš naujo“, o pagal aiškų planą. Štai kaip jį susidaryti ir ko tikėtis.
Pirmiausia išsiaiškinkite, kodėl pažymiai krito
Prieš ką nors keičiant verta suprasti priežastį, nes nuo jos priklauso visas planas. Atsiverskite elektroninį dienyną ir kartu su vaiku peržiūrėkite šio laikotarpio matematikos pažymius: už ką jie gauti, kuriomis temomis, kurie darbai nepavyko.
- Nepavyko viena tema. Prastas vienas kontrolinis, o kiti darbai – tvarkingi. Tai lengviausias atvejis: užtenka tą temą pasikartoti ir, jei galima, darbą perrašyti.
- Pažymiai krenta kelis mėnesius. Klaidos kartojasi skirtingose temose – pamestas minusas, trupmenos, neteisingai atskleisti skliaustai. Tai ženklas, kad spraga slypi ankstesnėse klasėse ir sugrįžta kiekviename naujame skyriuje. Septintokams tai ypač dažna – kodėl, rašome straipsnyje Matematika 7 klasėje.
- Trūksta darbo, o ne supratimo. Neatlikti namų darbai, praleisti savarankiški darbai, nepasiruošta kontroliniam. Čia labiausiai padeda ritmas ir planas.
- Trukdo nerimas. Namuose vaikas uždavinius išsprendžia, o per kontrolinį „galvoje tuščia“. Tada verta dirbti ne tik su temomis, bet ir su jauduliu.
Naudinga paklausti ir paties vaiko: „Kuris darbas, tavo manymu, nepavyko labiausiai ir kodėl?“ Paaugliai dažnai tiksliai žino atsakymą, tik niekas jų nepaklausė. Jei vaikas sako „nežinau, viskas sunku“, tai irgi informacija: greičiausiai spraga senesnė.
Dažnai priežastys susipina, bet viena paprastai būna svarbiausia. Jei spragų daug, perskaitykite straipsnį Vaikui nesiseka matematika: ką daryti?, o jei trukdo jaudulys – Matematikos baimė: kaip padėti vaikui.
Pasikalbėkite su mokytoju
Kiekviena mokykla turi savo vertinimo tvarką, o mokytojai dažnai dar ir savo taisykles. Todėl geriausia informacija – ne internete, o pas matematikos mokytoją. Idealu, jei klausia pats mokinys: tai rodo, kad jam rūpi. Tėvai gali parašyti per elektroninį dienyną, jei vaikas nedrįsta. Verta išsiaiškinti:
- Ką galima perrašyti ar pasitaisyti – kuriuos darbus, iki kada ir kokiomis sąlygomis.
- Kaip išvedamas pusmečio ar trimestro įvertinimas – ar visi pažymiai sveria vienodai, ar kontroliniai svarbesni, ar skaičiuojami kaupiamieji taškai už namų darbus ir savarankiškus darbus.
- Kokie darbai dar numatyti iki laikotarpio pabaigos ir kokiomis temomis.
- Ką mokytojas pataria pasikartoti – jis mato, kur mokinys klysta klasėje, ir dažnai gali įvardyti konkrečią temą.
- Ar vyksta konsultacijos mokykloje ir kada jose galima dalyvauti.
Pokalbis su mokytoju naudingas ir dar dėl vienos priežasties: mokytojas pamato, kad mokinys stengiasi. Tai nekeičia vertinimo, bet dažnai palengvina bendradarbiavimą.
4–6 savaičių planas
Vienos mokyklos mokosi pusmečiais, kitos – trimestrais, todėl pirmiausia pasižiūrėkite, kada baigiasi jūsų vaiko vertinimo laikotarpis. Datą rasite mokyklos ugdymo plane arba paklausę klasės auklėtojo. Jei liko 4–6 savaitės, planas gali atrodyti taip:
- 1 savaitė: diagnozė. Pokalbis su mokytoju, pažymių ir klaidų peržiūra. Susidarykite temų sąrašą ir prie kiekvienos pasižymėkite: moku, abejoju, nemoku. Nuspręskite, kurį darbą perrašyti pirmiausia.
- 2–3 savaitės: svarbiausia spraga. Viena ar dvi temos, kurios labiausiai trukdo – dažnai ne šio skyriaus, o ankstesnės. Po 20–30 minučių kelis kartus per savaitę, kartu su įprastais namų darbais.
- 3–4 savaitės: pirmas perrašymas. Kai temos uždaviniai sprendžiami be pavyzdžio, perrašykite darbą. Kartu ruoškitės ir naujiems kontroliniams.
- 5–6 savaitės: įtvirtinimas. Mišrūs uždaviniai iš visų laikotarpio temų, klaidų sąrašo peržiūra, pasiruošimas paskutiniams darbams.
Jei liko mažiau laiko
Jei iki laikotarpio pabaigos liko dvi trys savaitės, rinkitės vieną darbą, kurį perrašius pažymys pakiltų labiausiai, ir įsitikinkite, kad nė vienas naujas darbas nebūtų praleistas ar neparuoštas. Gilesnes spragas taisykite jau kitą laikotarpį.
Kaip perrašyti kontrolinį, kad pavyktų
Dažna klaida – perrašyti kontrolinį kitą dieną, nieko nepakeitus. Tada rezultatas dažniausiai būna panašus. Geriau taip:
- Išanalizuokite grąžintą darbą. Prie kiekvienos klaidos užsirašykite, kas nutiko: neatidumas, nežinota taisyklė ar nesuprasta sąlyga.
- Išspręskite tuos pačius uždavinius iš naujo – be pavyzdžio, uždengę teisingą sprendimą.
- Spręskite panašius uždavinius iš vadovėlio ar sąsiuvinio, sumaišyta tvarka, kaip bus perrašant.
- Pasitikrinkite be pagalbos. Kai 3–4 panašius uždavinius pavyksta išspręsti savarankiškai, laikas perrašyti.
Išsamesnį pasiruošimo planą ir patarimus kontrolinio dienai rasite straipsnyje Kaip pasiruošti matematikos kontroliniam.
Maži darbai ir namų darbai taip pat skaičiuojasi
Kai reikia pasitaisyti pažymį, dažnai galvojama tik apie kontrolinius. Tačiau savarankiški darbai, apklausos ir, kai kuriose mokyklose, namų darbai taip pat vertinami. Keli geri pažymiai už mažesnius darbus pusmečio vaizdą keičia ne mažiau nei vienas perrašytas kontrolinis.
- Namų darbai – laiku ir savarankiškai. Net jei jie nevertinami pažymiu, būtent per juos įtvirtinama tema prieš kitą darbą.
- Neaiškumai – iš karto. Jei po pamokos kažkas liko neaišku, verta paklausti kitą pamoką, o ne laukti kontrolinio.
- Nė vieno praleisto darbo. Jei mokinys sirgo, verta iš karto sužinoti, kada galima atsiskaityti.
Jei namų darbai virto kasvakariniu ginču, daugiau patarimų rasite straipsnyje Kaip padėti vaikui su matematikos namų darbais.
Ką daro mokinys, o ką – tėvai
Pažymį pasitaisyti gali tik pats mokinys. Tėvų užduotis – padėti jam tai padaryti, o ne padaryti už jį.
- Mokinys: kalbasi su mokytoju, sprendžia uždavinius, veda klaidų sąrašą, laiku atlieka namų darbus ir pasako, kai kas neaišku.
- Tėvai: padeda susidaryti planą ir jį prisiminti, pasirūpina ramia vieta ir laiku mokytis, kartą per savaitę pasiteirauja, kaip sekasi, ir pastebi pastangas, o ne tik rezultatą.
Venkite kasdienių patikrinimų ir pažadų „jei gausi dešimtuką, nupirksime…“. Jie spaudžia pažymiu, o ne padeda mokytis. Daug veiksmingiau kartu džiaugtis mažais žingsniais: išspręstu uždaviniu be pavyzdžio, pirmą kartą laiku atliktais namų darbais, pakilusiu savarankiško darbo pažymiu.
Realūs lūkesčiai
Per kelias savaites galima nemažai, bet ne viską. Jei priežastis buvo viena nepavykusi tema, pažymys dažnai pakyla greitai. Jei spragos susikaupė per kelerius metus, šį laikotarpį galbūt pavyks pakelti tik šiek tiek, o didesnis pokytis ateis kitą.
Tai ne nesėkmė. Matematikos temos remiasi viena kita, todėl kiekviena užtaisyta spraga palengvina ir kitus skyrius. Svarbiausia – ne vienas pusmečio skaičius, o tai, kad mokinys vėl supranta, kas vyksta pamokoje. Tada ir pažymiai kyla patys.
Pažangą dažnai galima pamatyti anksčiau nei pusmečio įvertinime:
- namų darbai užtrunka trumpiau ir rečiau lieka nepadaryti;
- tos pačios klaidos kartojasi rečiau;
- vaikas pats paklausia mokytojo, kai kas neaišku;
- savarankiškų darbų pažymiai pamažu kyla.
Jei per rudens atostogas jau spėjote pasikartoti, dalis darbo padaryta. Jei ne, nieko baisaus: kaip trumpai ir be spaudimo kartoti per atostogas, rašome straipsnyje Matematika per rudens atostogas – tie patys patarimai tinka ir žiemos atostogoms.
Kada verta pagalbos iš šalies
Jei po kelių savaičių nuoseklaus darbo vis dar neaišku, nuo ko pradėti, arba spragos siekia ankstesnes klases, verta pagalvoti apie korepetitorių. Jis gali patikrinti pagrindus ir sudaryti planą, kuris derinasi su tuo, ką klasė mokosi dabar. Jei svarstote pamokas internetu, jų privalumus ir trūkumus aptarėme straipsnyje Pamokos internetu ar gyvai.
Mokli pamokos vyksta internetu, individualiai ir su tuo pačiu mokytoju. Po kiekvienos pamokos mokinys įkelia namų darbų nuotraukas, mokytojas jas patikrina ir parašo, kas sekėsi gerai ir ką tobulinti. Prieš svarbų kontrolinį ar perrašymą šalia savaitinių pamokų galima užsisakyti papildomų pamokų, o tėvai kas mėnesį gauna ataskaitą: lankomumą, aptartas temas, mokytojo vertinimus ir jo žinutę. Daugiau – puslapyje korepetitoriai internetu.